Vėl tas pats juodai žvilgantis automobilis cypiančiais ratais sustoja aikštelėje ir iš jo vėl iššlipa mergina. Nieko nelaukusi nežymiai uostinėja kvapą ieškodama žmogaus.
-Turbūt šiandien man laiminga diena
pasako ji matydama ant bortelio sėdintį jaunuolį. Kraipydama savo dailų subiniuką prieina prie jo
-Gal galėčiau kuo nors padėti?
tokiu super supratingu žvilgsniuku pasižiūri į jį, o tas tik pakelia galvytę ir Amelia vos susilaiko iškart nenusukusi jam galvytės. Taip ji tai dievina. Vaikinukas papurtė galvą ir tuomet Am. pradėjo savo ritualą. Pakėlė jį už marškinių krašto
-Sakai nereikia?
tokiu keistu ir prislopintu balsu sako jam. Taip ši priežastis buvo gan per menka atimti iš to vargšelio gyvybę, tačiau vis dėlto ko Am. nori, tą ir gaus. Tad Kai vaikinukas stovėjo ir keista išraiška žiūrėjo į ją. Amelia sugrūdo savo ranką jm tiesiai į vidų. Pasukiojo kol atrado širdį ir tiesiogine to žodžio prasme išplėšė ją lauk. Akys degte degė iš pasitenkinimo ir džiaugsmo žiūrin taip auka lėtai sminka ant žemės. Kai viskas buvo baigta iš rankinuko išsitraukė buteliuką benzino ir žiebtuvėlį ir padegė vaikiną. Atsistojusi nuošaliau stebėjo kaip jis liepsnoja, bei nyksta nuo šios žemės paviršiaus. Viską baigusi Am nuėjo palikusi tik juodą kraujo dėmę asfalte